Kiek save prisimena, Emilija visada svajojo apie teatrą, tačiau nė nenutuokė, kokią nepakeliamą kainą gali tekti sumokėti už savo vietą scenoje. Ypač jai – liaudies priešo dukteriai, teatre, draskomame nesibaigiančio konflikto tarp sotaus paklusnumo ir laisvės alkio. Semdamasi jėgų iš atgyjančių tragiškos vaikystės prisiminimų, Emilija skinasi kelią per intrigas bei išdavystes ir kuria svarbiausią savo viso gyvenimo vaidmenį.